Vardadieniai
Šiandien vardadienius švenčia:
Rytoj vardadienius švęs:
Vardadieniai twitteryje ŠventėsAr žinai, kad...
Ajovos valstijoje (JAV) bučinys negali tęstis ilgiau nei 5 minutes.
|
Tu dabar liūdi, Kaip visos motinos, kad liūdi. Vaikai, vaikai ... Jie nori būti dideli Ir džiaugtis nori jie vieni, Ir dirbt vieni, Ir verkti. Tu nesisielok Ir neklausinėk ... Ateis dar jie, Tavi vaikai, Kai ras ko gero Tikro ir brangaus, Su tavimi džiaugsmu pasidalint, Ateis paverkti Prie tavo krūtinės Net jeigu mirti teks anksčiau Negu tavi vaikai Vėl taps vaikais, Rami užmerk akis. Ko tau jie nesuspėjo pasakyt - Jie žemei pasakys Ir tu vis vien girdėsi. Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis. Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų, Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių. Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy Tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl Tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantame jau, Mama, Ką reiškia žodis "nedaryk" Ir kartais, kaip sunku bebūtų, Tu skausmo ašarą nuryk. Dėkojam Tau, brangioji Mama, Už tai, kad Tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, kad Tu - Mama. Tu tik viena mieloji Per naktį vis nemiegojai Ir laukei kad užaugsiu Tau pasidžiaugt... O metai vis skubėjo, Visi vaikai išėjo Tau liko tik vienatvė Ir ilgesys. Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų. Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai, Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu. Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies. Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam Ir ilgiausių metų norim palinkėt. Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt. Tau mamyte, dėkoju už viską: Už gerumą, už tą rūpestėlį. Na tai kas, kad plaukuos šerkšnas tviska, Tiktai šalna širdies ne sugėlė. Kaip gerai, kad esi tu pasauly, Kad galiu prie Tavęs prisiglausti, Tu - vienintelė moki suprasti, Tu - vienintelė moki atjausti. Praeina metai, kaip šešėliai nykūs, Praeina metai, kaip šviesi žvaigždė, Tik Tu, tik Tu, su baime juos sutikus, Tik Tu lieki, silpna žmogaus širdie ... Žmogaus širdie, ant amžinojo kelio, Kiek daug, kiek daug tu garbini stabų ! Drebi pabūgusi trapaus rudens lapelio, O nebijai nei vėtrų, nei žaibų. Į vėtrą puoli, kaip balta plaštakė Pats žaibus sukeli, pats jų tvane plakies, Kol nesudegs gyvenimas, kaip vaško žvakė Kol amžių ryto saulė patekės. Pažvelk, mamyt, pro langą - Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj - ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos - padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas "Mama". Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmonės - dideli vaikai. Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą. Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos... Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados. Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit, Lai šoks naktis už lango šokį trankų. Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti, Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę rankų. Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi - Brangiausia žemėj Tu esi. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama. Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos... Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais... Visko buvo šitam ilgam kely... O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus. Išaugo vaikai... Švelnios anūkų rankutės grąžina dosniai ir nesavanaudiškai dalintą namų šilumą, kurią nuolat saugojai ir globojai kaip didžiausią šventenybę. Tavo motiniška širdis ir auksinės rankos visą gyvenimą buvo dalinamos artimiesiems. Gal todėl ir tos raukšlės ir ta sidabrinė gija tik puošia ir taurina Tavo veidą ir dabar kupiną pasiaukojimo ir atsidavimo. Juk tos motiniškos šilumos jau laukis antroji karta - anūkai. Nuoširdžiai sveikiname Tave labai gražaus ir prasmingo jubiliejaus proga. Ir linkim: būk stipri, būk kantri, nes tavęs laukia dar labai ilgas kelias. Gal ramesnis, patikimesnis, tačiau tokia pat reiklus meilės, ištikimybės, pasiaukojimo, kantrybės saugojant šventąją namų ugnį, dalinant išmintį ir gyvenimo patirtį. Balti laivai. Laivai padange plaukia. Nugrimzdo saulė į žalias gelmes. Matai - grįžau. Grįžau ir atsiklaupęs Glaudžiu dulkėtą veidą prie Tavęs. Tai Tu ? Tai - Tu ... Jauna, liekna, kaip vakar. Perkūnui skaldant gintaro namus. Brangioji mano, Tu atleiski – tą kart Tave paliko paklydėlis sūnus Nesistebėk - Jautrumo aš nerodžiau Skirties metu. Jaunystė... Pagaliau Štai susitikom. Paprastai, be žodžių. Nuo jų nei Tau, Nei man nebus lengviau. Tiktai nuo kvapo Žiedlapių ir kraujo Jaučiu, kad svaigsta Deganti galva. Širdis kaip kregždė Plazda, nerimauja Tai - Tu ... Pasėmęs drėgną žemę saujon, Karštai tave bučiuoju, Lietuva. (V. Mačiuika "Tai Tu") Tau, Mama - mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji - pavasario gėles. Tau - vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai. Ačiū, kad myli - gerą ir blogą, švelnų ir piktą - vaiką, Kad aklinoj tamsoj randi paguodos ir atjautos gėlelę. Ačiū, kad esi. Kaip norėtųsi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, Bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kurių niekas ,išskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje, MAMA. Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštu Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu... Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus - visų brangiausias Tas, kurį aš pamilau karštai... Aš pas jį į vakarą vėjuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėgt, Kad tu žinotum... Taip nebėgau niekad, mama, pas tave... Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu - nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties. Tegul saulutes spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gelių, Kad būtum tu laiminga. Kai tylūs medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galvą puošia, Kai skamba seno žvejo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir sukrykščia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: "Gyvenimas yra gražu!" Kaip norėtųsi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kurių niekas ,išskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje "MAMA". Mamyte , tiek daug darbo nudirbai, Tavo rankos tokios dar švelnios. Mamyte, tai tavo rankos yra švelniausios, Skaisčiausios! Te linkime Mamos dieną praleisti laimingai! Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto... Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume... Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, apkloji liūdintį sušildančia skraiste; Ir norisi, kad jie - nebylūs žodžiai, tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum - Aš myliu Tave. Ar glostai vaiko galvą Naktį ramią, Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna. Man primeni vidurvasario žemę, Kuri brandi, jauna ir amžina. Mieloji mama, tu buvai ir liksi Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu. Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi. Sugrįžti trokštame kur tu, Kur senas beržas, kur gimtinė, Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama Širdy tavojoj meilė begalinė. Žydėkite kaip visos gėlės žydi, ir būkite jauna, jauna atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau gėle laiminga būna visada tegul visuomet šypsosi jums saulė tegul visuomet neduoda jums liūdėt gimtadienio proga dovanoju laimės saują, ir viso to ko MAMAI galima linkėt Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas – mamos dovana ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lūpos dukrytės tau "mama" šnibždės! Puslapiai: |
Verta aplankytiReklama |
Sveikinimai Atvirukai Gimtadienio sveikinimai Sveikinimai jubiliejaus proga Gimtadienio atvirukai